Egzotiniai Naminiai Gyvūnai

Ežys

Ežiukai yra labai mieli ir, pasirodo, kad jie iš tikrųjų gali būti kiekvieno iš mūsų dygliuotu draugu! Afrikos nykštukinis ežiukas tampa vis populiaresnis JK, nes yra labai mažas ir lengvai prižiūrimas.

Šie maži ežiukai – afrikinio keturpirščio ir alžyrinio ežio palikuonys – populiariausia prijaukintų ežiukų rūšis pasaulyje.

Aukščiausios kokybės kačių ėdalas, kuriame daug baltymų, yra vienas dažniausių, duodamų šiems ežiukams. Labai svarbu subalansuoti ežiukų mitybą, todėl papildomai jiems duodama virtos vištienos, virto kiaušinio, kai kurių daržovių ir vaisių. Maitinti galima ir delikatesu – milčiaus lerva. Gyvendami gamtoje ežiai ėda įvairius vabzdžius.

Afrikos nykštukiniam ežiukui reikalingas specialus narvas, jis taip pat gali laimingai gyventi dideliuose triušių nameliuose. Afrikos nykštukiniai ežiai yra jautrūs šalčiui ir temperatūros pokyčiams, todėl narvą reikia šildyti. Šiems gyvūnėlius reikia palaikyti vienodą temperatūrą, maždaug 23 laipsnius šilumos.

Ežiukai – naktiniai gyvūnai, todėl dieną jie būna mieguisti ir neaktyvūs. Reikėtų gerbti jų poreikius ir netrikdyti jų miego. Jie turi pabusti natūraliai, tik tada bus aktyvūs.

Aksolotlis

Tai žuvis ar driežas? Šie gyviai šiek tiek panašūs į „Pokemon“. Ir jie labai mieli.

Palyginti su driežais, aksolotliai išsiskiria puikiomis regeneracinėmis savybėmis, gali atkurti uodegą ir žvynus. Sužeisti (kitų gyvūnų) aksolotliai labai lengvai gyja, jiems lengvai užauga naujos galūnės.

Aksolotlio tipas, kurį paprastai galima įsigyti kaip naminį gyvūnėlį, – Ambystoma Mexicana. Tinkamai auginant ir prižiūrint šiuos gyvūnus, sudarant jiems tinkamas sąlygas augti, jie gali gyventi daugiau nei dešimt metų.

Jaunas aksolotlis neturėtų būti laikomas kartu su kitais gyvūnais, kol jie yra jauni, nes alkanas aksolotlis gali suėsti viską kas telpa į jo nemažą burną. Neretais atvejais aksolotliai apvalgo vieni kitus, todėl jie yra laikomi vienais keisčiausių egzotiškų augintinių. Kartais net ir kartu augę aksolotliai gali būti agresyvūs vienas kitam. Aksolotliai gali valgyti kitas vandenyje esančias žuvis ir organizmus, todėl jų nereikėtų laikyti su kitais vandens augintiniais.

Maitinti pakanka porą kartų per savaitę. Maistui tinka žalios žuvies ir mėsos gabaliukai, musių ir uodų lervos, paprastieji sliekai. Taip pat šiuos naminius augintinius galima šerti šaldytomis uodų lervomis, kurių galima nusipirkti bet kurioje gyvūnų prekių parduotuvėje.

Tarantulas

Didelis aptvaras nėra būtinas, tačiau jei turite arborealinių rūšies tarantulą, jums reikės aukšto narvo su tinkamu pagrindu. Paprastai vorai turėtų būti laikomi narve, nes jie nėra socialūs augintiniai. Tarantulai maitinami vabzdžiais, suaugusiems tarantulams valgyti reikia tik maždaug kartą per savaitę. Negerai, jei tarantulai nėra maitinami ilgą laiką, ypač jai jie keičia odą. Augančius vorus reikėtų šerti kelis kartus per savaitę.

Tarantulams nereikia ryškių šviesų, juos reikia laikyti tamsesnėje patalpos vietoje, kad tiesioginiai saulės spinduliai nepatektų į narvą. Kaitinamosios lempos neturėtų būti naudojamos šildymui, nes jos gali išdžiovinti tarantulą. Nors JK nėra gimtoji tarantulų šalis, šie keistoki egzotiniai augintiniai gali prisitaikyti prie įvairios aplinkos. Šilumos pagalvėlės, kurias galima įsigyti naminių gyvūnėlių parduotuvėse ropliams, gali būti dedamos po maža narvo dalimi, kad būtų palaikoma tinkama temperatūra. Daugeliui tarantulų rūšių puikiai tinka 23–29 laipsnių šiluma.

Būkite atsargūs, nes tarantulas gali įkąsti, o jo įkandimas yra nuodingas. Daugumos rūšių išskiriami nuodai yra toksiški kaip bitės ar vapsvos. Labiausiai tikėtina, kad įkandimas gali sukelti nemalonią odos reakciją, įskaitant skausmą, paraudimą ir patinimą. Kai kuriems žmonėms vorų įkandimai gali sukelti alerginę reakciją.

Fenekas

Šis gyvūnas dar vadinamas dykumos lape – graži, maža lapių genties narė. Paprastuosius fenekus galima laikyti kaip naminius gyvūnėlius, nors tai nėra labai populiaru. Jie yra maži, bet turi labai dideles ausis.

Paprastieji fenekai elgiasi panašiai kaip šunys, tačiau jie nėra prijaukinti, jiems reikia kruopštaus bendravimo. Turėsite imtis atsargumo priemonių, kad fenekai neištrūktų iš namų. Nelaisvėje fenekai gali gyventi iki 14 metų. Keistai atrodančios egzotiškos lapės visiškai nėra panašios į laukinę lapę.

Fenekai savo elgesiu šiek tiek primena ir katę, tačiau turi šuns energiją ir entuziazmą! Maždaug 40 proc. savo laiko fenekai praleidžia būdami labai aktyvūs, budrūs ir švelnūs, o likusį laiką miega. Daugelis žmonių maitina fenekus šunų maistu, kačių ėdalu, daržovėmis ir vaisiais. Svarbiausia – palaikyti subalansuotą mitybą.

Gyvalazdė

Gyvalazdė – vabzdys, kuris savo išvaizda dažnai imituoja augalų šakas ar lapus. Žemėje yra virš 6 000 šių vabzdžių rūšių, iš kurių daugelis yra laikomi naminiais gyvūnais.

Gyvalazdės priklauso Phasmatodea būriui. Kaip ir bet kuris vabzdys, gyvalazdės turi 6 kojas ir 2 antenas. Kai kurios rūšys suaugusios turi sparnus, jų kūno forma ir dydis labai skirtingi – vieni yra ilgi ir ploni, o kiti dideli ir keistos formos, imituojančios spyglius, lapus ar samanas. Dėl jų išvaizdos šie vabzdžiai laikomi vienais iš keisčiausių egzotinių gyvių, kuriuos galima auginti namuose. Šie vabzdžiai yra žoliaėdžiai ir mėgsta labai maistingus aviečių ar gervuogių lapus. Jiems labai svarbu, kad jų aplinkoje būtų daug šviežio maisto, kad jie galėtų būti sveiki.

Gyvalazdės mėgsta kaboti aukštyn kojomis ant augalų, todėl reikia užtikrinti, kad jų aplinkoje būtų daug vietos.

Geriausia gyvalazdes laikyti rezervuare, iš kurio jie negali pabėgti, o smagiausia juos stebėti per stiklą ar plastiką. Galima laikyti juos ir narve, tačiau tokiu atveju reikia įsitikinti, kad jie neištrūks pro skylutes ar tinklelį.