Europos Sąjungos Šalių Sostinės Ir Žemėlapis


Europos Sąjunga – kas tai?

Europos Sąjunga (ES) yra politinė ir ekonominė sąjunga, susidedanti iš 27 valstybių narių, kurioms taikomi narystės įsipareigojimai ir privilegijos. Kiekviena valstybė narė yra ES steigimo sutarčių dalis ir joje galioja privalomi įstatymai bendrose teisėkūros ir teisminėse institucijose. Kad ES galėtų kontroliuoti gynybos ir užsienio reikalus, visos valstybės narės turi vieningai tam pritarti.

Europos Sąjunga buvo įkurta 1993 m. lapkričio 1 d. Mastrichte, Nyderlanduose. Nors kai kurios Europos šalys – Belgija, Prancūzija, Liuksemburgas, Vokietija, Nyderlandai ir Italija – ekonomiškai bendradarbiauti pradėjo nuo 1951 m. Ilgainiui prisijungė daugiau šalių. Paskutinė – 2013 m. –  prisijungė Kroatija.

Europos Sąjunga apima 27 Europos šalis.

1.     Austrija

2.     Belgija

3.     BulgarijaBulgarija

4.     KroatijaKroatija

5.     Kipras

6.     Čekijos Respublika

7.     Danija

8.     Estija

9.     Suomija

10.  Prancūzija

11.  Vokietija

12.  Graikija

13.  Vengrija

14.  Airija

15.  Italija

16.  Latvija

17.  Lietuva

18.  Liuksemburgas

19.  Malta

20.  Nyderlandai

21.  Lenkija

22.  Portugalija

23.  Rumunija

24.  Slovakija

25.  Slovėnija

26.  Ispanija

27.  Švedija

Austrija (sostinė – Viena)

Austrija yra ES šalis narė nuo 1995 m. sausio 1 d. Šalies plotas – 83 879 km², gyventojų skaičius – 8 576 234. Austrai sudaro 1,7 proc. visų ES gyventojų.

Oficiali kalba Austrijoje – vokiečių.

Valiuta – euras, 1999 m. sausio 1 d. Austrija tapo euro zonos nare. Politinė sistema – Federalinė Parlamentinė Respublika.

Austrija užima 18 vietų Europos Parlamente, ji du kartus – 1998 m. ir 2006 m. – pirmininkavo ES Tarybai. Austrija taip pat yra Šengeno erdvės narė nuo 2007 m. gruodžio 1 d.

Belgija (sostinė – Briuselis)

Belgija – ES šalis narė nuo 1958 m. sausio 1 d. Šalies plotas – 30 528 km², gyventojų skaičius – 11 443 830.

Oficialios kalbos Belgijoje – olandų, prancūzų ir vokiečių.

Valiuta – euras, 1999 m. sausio 1 d. tapo euro zonos nare. Politinė sistema – Federalinė Parlamentinė Konstitucinė Monarchija.

Belgija užima 21 vietą Europos Parlamente ir 1958–2010 m. 12 kartų pirmininkavo ES Tarybai.

Bulgarija (sostinė – Sofija)

Bulgarija yra ES šalis narė nuo 2007 m. sausio 1 d. Jos plotas – 110 370 km², gyventojų skaičius – 7 202 198. Bulgarijos gyventojai sudaro 1,4 proc. visų ES gyventojų.

Oficiali kalba Bulgarijoje – bulgarų.

Valiuta – levas (BGN). Bulgarijos politinė sistema – Parlamentinė Respublika.

Bulgarija užima 17 vietų Europos Parlamente ir vieną kartą – 2018 m. – pirmininkavo ES Tarybai. Bulgarija nėra Šengeno erdvės narė.

Kroatija (sostinė – Zagrebas)

Kroatija yra ES valstybė narė nuo 2013 m. liepos 1 d. Jos plotas – 56 594 km², gyventojų skaičius – 4 225 316. Kroatai sudaro 0,8 proc. visų ES gyventojų.

Oficiali kalba Kroatijoje – kroatų.

Valiuta – Kroatijos kuna (HRK). Politinė sistema – Parlamentinė Respublika.

Kroatija užima 11 vietų Europos Parlamente ir pirmą kartą pirmininkavo ES Tarybai 2020 m. pirmąjį pusmetį. Kroatija nėra Šengeno erdvės narė.

Kipras (sostinė – Nikosija)

Kipras yra ES valstybė narė nuo 2004 m. gegužės 1 d. Jo plotas – 9 251 km², gyventojų skaičius – 847 008. Kipro gyventojai sudaro 0,2 proc. visų ES gyventojų.

Oficiali kalba Kipre – graikų.

Valiuta – euras, nuo 2008 m. sausio 1 d. tapo euro zonos nare. Politinė sistema – Prezidentinė Respublika.

Kipras užima 6 vietas Europos Parlamente ir vieną kartą – 2012 m. – pirmininkavo ES Tarybai. Kipras nėra Šengeno erdvės šalis.

Čekijos Respublika (sostinė – Praha)

Čekija yra ES šalis narė nuo 2004 m. gegužės 1 d. Jos plotas – 78 868 km², gyventojų skaičius – 10 538 275. Čekai sudaro 2,1 proc. visų ES gyventojų.

Valstybinė kalba Čekijoje – čekų.

Valiuta – Čekijos krona (CZK). Politinė sistema – Parlamentinė Respublika.

Čekija užima 21 vietą Europos Parlamente ir vieną kartą – 2009 m. – pirmininkavo ES Tarybai. Čekija yra Šengeno erdvės šalis nuo 2007 m. gruodžio 21 d.

Danija (sostinė – Kopenhaga)

Danija yra ES šalis narė nuo 1973 m. sausio 1 d. Jos plotas – 42 924 km², gyventojų skaičius – 5 659 715. Danijoje gyvena 1,1 proc. visų ES gyventojų.

Oficiali kalba Danijoje – danų.

Valiuta – Danijos krona (DKK). Politinė sistema – Parlamentinė Konstitucinė Monarchija.

Danija užima 13 vietų Europos Parlamente ir 1973–2012 m. 7 kartus  pirmininkavo ES Tarybai. Danija yra Šengeno erdvės šalis nuo 2001 m. kovo 25 d.

Estija (sostinė – Talinas)

Estija yra ES valstybė narė nuo 2004 m. gegužės 1 d. Jos plotas – 45 227 km², gyventojų skaičius – 1 313 271. Estai sudaro 0,3 proc. visų ES gyventojų.

Valstybinė kalba – estų.

Valiuta – euras, 2011 m. sausio 1 d. Estija tapo euro zonos nare. Politinė sistema – Parlamentinė Respublika.

Estija užima 6 vietas Europos Parlamente ir vieną kartą pirmininkavo ES Tarybai. Estija yra Šengeno erdvės šalis nuo 2007 m. gruodžio 21 d.

Suomija (sostinė – Helsinkis)

Suomija yra ES šalis narė nuo 1995 m. sausio 1 d. Jos plotas – 338 440 km², gyventojų skaičius – 5 471 753. Suomiai sudaro 1,1 proc. visų ES gyventojų.

Oficialios kalbos Suomijoje – suomių ir švedų.

Valiuta – eurai, 1999 m. sausio 1 d. Suomija tapo euro zonos nare. Politinė sistema – Parlamentinė Respublika.

Suomija užima 13 vietų Europos Parlamente ir dukart – 1999 m. ir 2006 m. – pirmininkavo ES Tarybai. Suomija yra Šengeno erdvės šalis nuo 2001 m. kovo 25 d.

Prancūzija (sostinė – Paryžius)

Prancūzija yra ES šalis narė nuo 1958 m. sausio 1 d. Jos plotas – 633 187 km², gyventojų skaičius – 66 415 161. Prancūzai sudaro 13,1 proc. visų ES gyventojų.

Oficiali kalba Prancūzijoje – prancūzų.

Valiuta – euras, 1999 m. sausio 1 d. tapo euro zonos nare. Politinė sistema – pusiau Prezidentinė Respublika.

Prancūzija užima 74 vietas Europos Parlamente ir 1959–2008 m. 13 kartų pirmininkavo ES Tarybai. Prancūzija yra Šengeno erdvės šalis nuo 1995 m. kovo 26 d.

Vokietija (sostinė – Berlynas)

Vokietija yra ES šalis narė nuo 1958 m. sausio 1 d. Jos plotas – 357 376 km², gyventojų skaičius – 81 197737. Vokiečiai sudaro 16 proc. visų ES gyventojų.

Oficiali kalba Vokietijoje – vokiečių.

Valiuta – euras, 1999 m. sausio 1 d. Vokietija tapo euro zonos nare. Politinė sistema – Federalinė Parlamentinė Respublika.

Vokietija užima 96 vietas Europos Parlamente ir 1958–2007 m. 11 kartų pirmininkavo ES Tarybai. Vokietija yra Šengeno erdvės šalis narė nuo 1995 m. kovo 26 d.

Graikija (sostinė – Atėnai)

Graikija yra ES šalis narė nuo 1981 m. sausio 1 d. Jos plotas – 131 957 km², gyventojų skaičius – 10 858 018. Graikai sudaro 2,1 proc. visų ES gyventojų.

Oficiali kalba Graikijoje – graikų.

Valiuta – eurai, 2001 m. sausio 1 d. Graikija tapo euro zonos nare. Politinė sistema – Parlamentinė Respublika.

Graikija užima 21 vietą Europos Parlamente ir 1983–2014 m. 5 kartus pirmininkavo ES Tarybai. Graikija yra Šengeno erdvės šalis nuo 2000 m. sausio 1 d.

Vengrija (sostinė – Budapeštas)

Vengrija yra ES šalis narė nuo 2004 m. gegužės 1 d. Jos plotas – 90 111 km², gyventojų skaičius – 9 855 571. Vengrai sudaro 1,9 proc. visų ES gyventojų.

Oficiali kalba Vengrijoje – vengrų.

Valiuta – Vengrijos forintas (HUG). Politinė sistema – Parlamentinė Respublika.

Vengrija užima 21 vietą Europos Parlamente ir 2011 m. kartą pirmininkavo ES Tarybai. Vengrija yra Šengeno erdvės šalis nuo 2007 m. gruodžio 21 d.

Airija (sostinė – Dublinas)

Airija yra ES šalis narė nuo 1973 m. sausio 1 d. Jos plotas – 69 797 km², gyventojų skaičius – 4 628 949. Airijos gyventojai sudaro 0,9 proc. visų ES gyventojų.

Oficialios kalbos Airijoje – airių ir anglų.

Valiuta – euras, 1999 m. sausio 1 d. Airija tapo euro zonos nare. Politinė sistema – Parlamentinė Respublika.

Airija užima 11 vietų Europos Parlamente ir 1975–2013 m. 7 kartus pirmininkavo ES Tarybai. Airija nėra Šengeno erdvės narė.

Italija (sostinė – Roma)

Italija yra ES valstybė narė nuo 1958 m. sausio 1 d. Jos plotas – 302 073 km², gyventojų skaičius – 60 795 612. Italai sudaro 12 proc. visų ES gyventojų.

Oficiali kalba Italijoje – italų.

Valiuta – euras, 1999 m. sausio 1 d. Italija tapo euro zonos nare. Politinė sistema – Parlamentinė Respublika.

Italija užima 73 vietas Europos Parlamente ir 1959–2014 m. 12 kartų pirmininkavo ES Tarybai. Italija yra Šengeno erdvės narė nuo 1997 m. spalio 26 d.

Latvija (sostinė – Ryga)

Latvija yra ES šalis narė nuo 2004 m. gegužės 1 d. Jos plotas – 64 573 km², gyventojų skaičius – 1 986 096. Latvijos gyventojai sudaro 0,4 proc. visų ES gyventojų.

Valstybinė kalba – latvių.

Valiuta – eurai, 2014 m. sausio 1 d. Latvija tapo euro zonos nare. Politinė sistema – Parlamentinė Respublika.

Latvija užima 8 vietas Europos Parlamente ir 2015 m. pirmininkavo ES Tarybai. Latvija yra Šengeno erdvės šalis nuo 2007 m. gruodžio 21 d.

Lietuva (sostinė – Vilnius)

Lietuva yra ES šalis narė nuo 2004 m. gegužės 1 d. Jos plotas – 65 286 km², gyventojų skaičius – 2 921 262. Lietuviai sudaro 0,6 proc. visų ES gyventojų.

Valstybinė kalba – lietuvių.

Valiuta – euras, 2014 m. sausio 1 d. Lietuva tapo euro zonos nare. Politinė sistema – Parlamentinė Respublika.

Lietuva užima 11 vietų Europos Parlamente ir vieną kartą – 2013 m. – pirmininkavo ES Tarybai. Nuo 2007 m. gruodžio 21 d. Lietuva yra Šengeno erdvės šalis.

Liuksemburgas (sostinė – Liuksemburgas)

Liuksemburgas yra ES valstybė narė nuo 1958 m. sausio 1 d. Jo plotas – 2 586 km², gyventojų skaičius – 562 958. Liuksemburgiečiai sudaro 0,1 proc. visų ES gyventojų.

Oficialios kalbos Liuksemburge – prancūzų ir vokiečių.

Valiuta – euras, 1999 m. sausio 1 d. Liuksemburgas  tapo euro zonos nare. Politinė sistema – Parlamentinė Konstitucinė Monarchija.

Liuksemburgas užima 6 vietas Europos Parlamente ir 1960–2015 m. 12 kartų pirmininkavo ES Tarybai. Liuksemburgas yra Šengeno erdvės šalis nuo 1995 m. kovo 26 d.

Malta (sostinė – Valeta)

Malta nuo 2004 m. gegužės 1 d. yra ES šalis narė. Jos plotas – 315 km², gyventojų skaičius – 429 334. Maltiečiai sudaro 0,1 proc. visų ES gyventojų.

Oficiali kalba – maltiečių.

Valiuta – euras, 2008 m. sausio 1 d. Malta tapo euro zonos nare. Politinė sistema – Parlamentinė Respublika.

Malta užima 6 vietas Europos Parlamente ir 2017 m. pirmininkavo ES Tarybai. Malta yra Šengeno erdvės šalis nuo 2007 m. gruodžio 21 d.

Olandija (sostinė – Amsterdamas)

Olandija nuo 1958 m. sausio 1 d. yra ES valstybė narė. Jos plotas – 41 542 km², gyventojų skaičius – 16 900 726. Olandijoje gyvena 3,3 proc. visų ES gyventojų.

Valstybinė kalba – olandų.

Valiuta – euras, 1999 m. sausio 1 d. Olandija tapo euro zonos nare. Politinė sistema – Parlamentinė Konstitucinė Monarchija.

Nyderlandai užima 26 vietas Europos Parlamente ir 1960–2016 m. 12 kartų pirmininkavo ES Tarybai. Nyderlandai yra Šengeno erdvės šalis nuo 1995 m. kovo 26 d.

Lenkija (sostinė – Varšuva)

Lenkija yra ES šalis narė nuo 2004 m. gegužės 1 d. Jos plotas – 612 679 km², gyventojų skaičius – 38 005 614. Lenkija sudaro 7,5 proc. visų ES gyventojų.

Valstybinė kalba – lenkų.

Valiuta – Lenkijos zlotas (PLN). Politinė sistema – Parlamentinė Respublika.

Lenkija užima 51 vietą Europos Parlamente ir 2011 m. pirmininkavo ES Tarybai. Lenkija yra Šengeno erdvės šalis nuo 2007 m. gruodžio 21 d.

Portugalija (sostinė –  Lisabona)

Portugalija yra ES šalis narė nuo 1986 m. Sausio 1 d. Jos plotas – 92 226 km², gyventojų skaičius – 10 374 822. Portugalai sudaro 2 proc. visų ES gyventojų.

Oficiali kalba – portugalų.

Valiuta – euras, 1999 m. sausio 1 d. Portugalija tapo euro zonos nare. Politinė sistema – pusiau Prezidentinė Respublika.

Portugalija užima 21 vietą Europos Parlamente ir 1992–2007 m. 3 kartus pirmininkavo ES Tarybai. Portugalija yra Šengeno erdvės narė nuo 1995 m. kovo 26 d.

Rumunija (sostinė – Bukareštas)

Rumunija yra ES valstybė narė nuo 2007 m. sausio 1 d. Jos plotas – 238 391 km², gyventojų skaičius – 19 870 647. Rumunai sudaro 3,9 proc. visų ES gyventojų.

Valstybinė kalba – rumunų.

Valiuta – Rumunijos lėja (RON). Politinė sistema – pusiau Prezidentinė Respublika.

Rumunija užima 32 vietas Europos Parlamente ir vieną kartą – 2019 m. – pirmininkavo ES Tarybai. Rumunija nėra Šengeno erdvės narė.

Slovakija (sostinė – Bratislava)

Slovakija yra ES šalis narė nuo 2004 m. gegužės 1 d. Jos plotas – 49 035 km², gyventojų skaičius – 5 421 349. Slovakai sudaro 2,2 proc. visų ES gyventojų.

Valstybinė kalba – slovakų.

Valiuta – euras, 2009 m. sausio 1 d. Slovakija tapo euro zonos nare. Slovakijos politinė sistema – Parlamentinė Respublika.

Slovakija užima 13 vietų Europos Parlamente ir kartą pirmininkavo ES Tarybai. Slovakija taip pat yra Šengeno erdvės narė nuo 1995 m. kovo 26 d.

Slovėnija (sostinė – Liubliana)

Slovėnija yra ES valstybė narė nuo 2004 m. gegužės 1 d. Jos plotas – 20 273 km², gyventojų skaičius – 2 062 874. Slovėnai sudaro 0,4 proc. visų ES gyventojų.

Valstybinė kalba – slovėnų.

Valiuta – euras, 2007 m. sausio 1 d. Slovėnija tapo euro zonos nare. Politinė sistema – Parlamentinė Respublika.

Slovėnija užima 8 vietas Europos Parlamente ir vieną kartą – 2008 m. – pirmininkavo ES Tarybai. Slovėnija yra Šengeno erdvės šalis nuo 2007 m. gruodžio 21 d.

Ispanija (sostinė – Madridas)

Ispanija yra ES šalis narė nuo 1986 m. sausio 1 d. Jos plotas – 505 944 km², gyventojų skaičius – 46 449 565. Ispanai sudaro 9,1 proc. visų ES gyventojų.

Oficiali kalba Ispanijoje – ispanų.

Valiuta – euras, 1999 m. sausio 1 d. Ispanija tapo euro zonos nare. Politinė sistema – Parlamentinė Konstitucinė Monarchija.

Ispanija užima 54 vietas Europos Parlamente ir 1989–2010 m. 4 kartus pirmininkavo ES Tarybai. Šengeno erdvės šalis nuo 1995 m. kovo 26 d.

Švedija (sostinė – Stokholmas)

Švedija yra ES valstybė narė nuo 1995 m. sausio 1 d. Jos plotas – 438 574 km², gyventojų skaičius – 9 747 355. Švedai sudaro 1,9 proc. visų ES gyventojų.

Valstybinė kalba – švedų.

Valiuta – Švedijos krona (SEK). Politinė sistema – Parlamentinė Konstitucinė Monarchija.

Švedija užima 20 vietų Europos Parlamente ir dukart – 2001 m. ir 2009 m. – pirmininkavo ES Tarybai. Švedija yra Šengeno erdvės šalis nuo 2001 m. kovo 25 d.

Taip pat yra šalys, kuriose vyksta ES teisės aktų perkėlimo (arba įtraukimo) į nacionalinę teisę procesas, tai – Albanija, Juodkalnija, Serbija, Šiaurės Makedonija, Turkija. Potencialios šalys kandidatės, kurios kol kas neatitinka ES reikalavimų – Bosnija ir Hercegovina, Kosovas.

Comments are disabled.